Turbūt ne vienas žmogus gyvenime yra pats pasakęs ar iš kitų išgirdęs žodžius – „paduosiu tave į teismą“. Nors šis posakis ir ne visada atspindi tikruosius ketinimus, tačiau yra gana populiarus. Teisininkė mediatorė Vidmantė Bartašienė siekia pakeisti tokį ginčų sprendimo mentalitetą ir parodyti žmonėms kitokį kelią – susitarimo vienas su kitu.

Ketverius metus šia veikla užsiimanti moteris sutiko papasakoti, kaip atrodo mediatoriaus darbas, su kokiais iššūkiais ji susiduria ir ką laiko aukščiausiu savo darbo rezultatu. Itin dažnai pačiame konfliktų epicentre atsidurianti Vidmantė atvira – apie šį darbą ji anksčiau negalvojo, tačiau dabar be to neįsivaizduoja savo kasdienybės.

Mediatorius turi būti įvairiapusiškas Pasidomėjus, kaip paprastai būtų galima paaiškinti, ką gi tas mediatorius daro, Vidmantė nurodo, jog jo misija yra padėti žmonėms susitarti konfliktinėse situacijose. Pati pašnekovė daugiausiai dirba su žmonėmis, kurie nusprendžia skirtis, dalijasi nepilnamečių vaikų globą, tačiau mediatoriai gali padėti ir, pavyzdžiui, ginčuose dėl verslo. Norint dirbti mediatoriumi, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus – turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, būti išklausius specialius mokymus ir išlaikius egzaminą. Nemažiau svarbios yra ir asmeninės savybės. „Visada pabrėžiu, kad mediatoriui pirmiausia turi būti įdomūs kiti žmonės, jis turi norėti padėti jiems išspręsti problemas. Pastebiu, kad labai sėkmingai dirba tie, kurie prieš tai savanoriavo, kurie yra įpratę padėti kitiems“, – sako V. Bartašienė.

Anot jos, mediatorius turi būti labai įvairiapusiškas žmogus, kadangi viename mediacijos etape jis pats turi labai daug kalbėti, vėliau – tik klausyti, uždavinėti klausimus, reflektuoti, suvaldyti diskusiją, kad ji nevirstų įžeidinėjimų vienas kitam lavina: „Mediatorius turi mokėti išklausyti, susisteminti informaciją, būti iškalbingas, nešališkas ir kartu jautrus. Labai svarbu atrasti, kur šalys vis dėl to sutaria, net jei tai smulkmena, todėl reikia atidžiai gaudyti mintis ir parodyti, jog tarp sprendimų yra bendri taškai.“

Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/

Į mane kreipėsi advokatė, šių metų pradžioje gavusi nutartį iš teismo, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nes nebuvo pasinaudota privalomąja mediacija. Vėliau pasikalbėjus su advokatės klientu paaiškėjo, jog dėl santuokos nutraukimo sąlygų jis su sutuoktine iš tiesų norėtų tartis taikiai.

Nors žmonės buvo jau solidaus amžiaus, nuo jų santuokos sudarymo nebuvo praėję nei metų. Susitikau su jais atskirai, nes gyveno skirtinguose miestuose. Aptarėme santuokos nutraukimo sąlygas. Sutuoktiniai nesutarė dėl kreditų pasidalinimo. Po kelių susitikimų jie rado sprendimą. Parengiau santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Vyras ją pasirašė kovo pradžioje. Turėjau dokumentus nuvežti moteriai pasirašyti, tačiau buvo paskelbtas karantinas. Nusiunčiau moteriai dokumentus registruotu paštu, kad ji pasirašytų ir pateiktų teismui.

Už kelių dienų paskambinau pasitikslinti, ar dokumentus gavo, tačiau moters telefonas buvo išjungtas. Laikas nuo laiko skambinau jai, tai tęsėsi maždaug mėnesį. Po to ji atsiliepė, pasakė, kad dokumentus pasirašė, tačiau į teismą neišsiuntė, nes pašte ilgos eilės. Paprašiau pasirašytus dokumentus atsiųsti man, ketindama pati išsiųsti teismui, tačiau dar mėnesį jų nesulaukiau. Moteris į telefono skambučius nebeatsiliepė, kol vieną rytą sulaukiau jos skambučio. Ji sakė, kad nuvežė dokumentus vyrui.

Praėjo dar kelios dienos ir sulaukiau jo skambučio. Pasirodo, tas laikas, per kurį sutuoktiniai nesusitiko, abiem leido įvertinti savo santykius. Jei nebūtų privalomosios mediacijos ir metų pradžioje teismas būtų priėmęs ieškinį, tikėtina, kad žmonės nebūtų susitaikę.

Privalomosios mediacijos laiko ir šį kartą pakako žmonėms išgirsti vienam kitą ir susitarti.

Į mane galite kreiptis telefonu 8 688 333 08 arba el. paštu: mediatoriu@gmail.com.

Mediacija tarp artimiausių žmonių yra labai jautri tema, o šiuo atveju ginčas kaip tik ir kilo tarp močiutės ir mamos dėl bendravimo su anūku. Kai konfliktas kyla tarp skirtingų kartų, abi pusės turi gerus ketinimus, tačiau dažnai nemoka nustatyti ribų. Vyresnioji karta veržiasi padėti, ir dažnai net nustemba, kai jų dukros ar sūnūs visai neprašo ir net nelaukia pagalbos. Iš didelio noro „padaryti kaip reikia“ išeina ir pykčiai.

Į mus teisinės konsultacijos kreipėsi močiutė. Ji prašė išsireikalauti iš savo dukters galimybę bendrauti su anūku. Abi šalys sutiko atvykti į mediaciją ir aptarti susiklosčiusią situaciją.

Močiutė iš pat pradžių labai norėjo nustatyti griežtą bendravimo tvarką – kada ir kaip, kokiomis dienomis ir iki kelintos valandos ji susitikinės su anūku. Ir kada jis liks nakvoti pas močiutę. Ir kokiomis šventėmis jis bus su senele… Šiuo atveju duktė nebuvo linkusi sutikti su tokiais močiutės prašymais.

Dukters nuomone, ji nedraudė ir nedraudžia savo mamai matytis su sūnumi. Tik dar nėra pasirengusi, kad jis nakvotų pas močiutę. Vaiko mama norėjo aiškumo ir dėl berniuko vykimo į renginius: ir iš anksto žinoti, ir kad su ja pasitartų. Moteris pabrėžė, jog nori gyventi savarankiškai ir pati auklėti savo vaiką. Bet pasvarstys dėl vaiko pasilikimo nakvynei.

Mediacijos metu matėsi, kad įvyko pasikeitimai viduje. Mama išsakė, jog laukia didesnio nuoširdumo iš močiutės savo atžvilgiu. Ženklo, kad ja pasitiki. Ir, jei reiktų pagalbos, kreiptųsi į ją net negalvodama. Apie „griežtą nustatytą tvarką“ jau nebuvo kalbama.

„Atšilus ledams“, atsirado galimybė pasirašyti taikos sutartį.

Į mane galite kreiptis telefonu 8 688 333 08 arba el. paštu: mediatoriu@gmail.com.

Sprendžiant šeimos ginčus – mediacija yra privaloma

Nuo 2020 m. sausio įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Esant šeimos ginčui dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo, bendravimo tvarkos ir kitokiems ginčams mediacija yra privaloma. Tik ja pasinaudojus galima kreiptis į teismą.

Valstybė apmoka minimalias mediacijos išlaidas

Prieš kreipiantis į teismą šeimos santykiuose atsiranda galimybė oriai ir taikiai susitarti. Mediacija yra privaloma, tačiau ne prievartinė. Privalomas yra mediacijos inicijavimas. Vienai šaliai nesutikus arba nors vienai nutarus pasitraukti iš mediacijos proceso – laikoma, kad prievolė prieš kreipiantis į teismą pasinaudoti mediacijos procedūra įvykdyta. 

Valstybė užtikrina minimalų mediacijos proceso apmokėjimą: 4 val. mediacijos ir dar – 2 val. mediatoriaus darbo,  neatsižvelgiant nei į asmenų turtą, nei pajamas.

Kaip šeimos ginče mediacija gali padėti susitarti taikiai?

Skyrybos yra vienas iš skaudžiausių žmonėms emocinių būsenų. Tokios būsenos metu jie negali ramiai galvoti. Dominuoja įtempti konfliktiniai santykiai, o tai, kliudo kalbėtis ir klausytis. Abi šalys tiesiog nenori girdėti kitos pusės.

Pakeltas balso tonas yra svarbus tik tam, kas jį transliuoja, o ne tam, kam skirta.  Mediatorius nesiekia, kad šalys susitaikytų, tačiau ieško galimybių žmonėms susitarti taip, kad jie galėtų bendrauti ateityje. Galėtų pažiūrėti vienas kitam į akis. 

Šeimose auga vaikai, tad aktualus jų išlaikymas, bendravimo tvarka, turto, kreditų dalybos. Santykiai be pykčių, apmaudo ir nuoskaudų – padeda šalims bendrauti vaikų auklėjimo, išlaikymo ir kitais klausimais. 

1. Mediacijos metu paaiškinama, kaip bendrauti, palengvinti situaciją vaikams. Juk net ir po santuokos nutraukimo vaikams tėvai išliks tie patys. 
2. Mediatoriaus pagalba pačios šalys procese viena kitą išgirsta, diskutuoja, bet ne konfliktuoja, ieško geriausių jų ginčui situacijų. 
3. Mediatorius padeda surasti tai šeimai tinkamiausią sprendimą. Šalims susipykus jos nebenori viena kitos nei girdėti, nei matyti, o mediatorius padeda pamatyti ir išgirsti. 
4. Mediacijos nauda yra maksimaliai nukreipta į pačių ginčo šalių poreikius.

Su jumis sveikinuosi aš, teisininkė mediatorė Vidmantė. Šį kartą noriu Jums papasakoti ne šeimos, bet verslo partnerių istoriją.

Praėjusių metų vasarą buvo pasirašytos dvi rangos sutartys. Kaip paaiškėjo mediacijos metu, daugelis sąlygų tarp šalių buvo aptartos žodžiu, todėl vienas iš partnerių nelabai gilinosi, kas sakoma rašytinėje sutartyje. Dažnai pasitaiko, jog žmonės sutartis laiko vien formaliu dalyku. Todėl jų reikšmę, kai prasideda nesutarimai, sužino skausmingai.

Šiuo atveju viena iš sutarties šalių nebuvo patenkinta antrosios darbu. Į mane vien žodžiais pasitikėjęs verslininkas kreipėsi jau gavęs pretenziją, kuria buvo reikalaujama atlyginti maždaug 15000 Eur dydžio nuostolius. Paskambinau kitos šalies vadovui, jam nukreipus – teisininkui. Išdėsčius argumentus, dalyvauti mediacijai vadovas sutiko.

Buvau liudininkė to, kad žmonių viduje ir dėl verslo rezultatų gali įvykti ženklūs pokyčiai. Juk pradžioje buvo įvardinti tūkstantiniai nuostoliai. Nuostabu tai, kad per nepilnų dviejų valandų mediacijos sesiją buvo pasiektas susitarimas – susitarta, jog, atlikus keletą nesudėtingų darbelių ir grąžinus avansą, konfliktas bus laikomas išspręstu.

Teismo patvirtino parengtą taikos sutartį.

Į mus galite kreiptis.